Atominė reinkarnacija? (Puslapis 1 iš 2)

Ką reiškia metafiziniai?
Ne ne, aš ne apie šalčio poveikį žmogui, o, būtent, apie šalčio kilmę klausiu. Kokie procesai vyksta? Nes dažniausiai tiesiog nusakoma temperatūra įvairiuose uždaviniuose ir viskas. O aš vat ėjau iš mokslų namo vieną dieną, visi praeiviai susigūžę - šalta. Ir pagalvojau, kas tas šaltis, po šimts? Galim pamėgint pasamprotaut gi, kol dar niekas nepasakė teisingo atsakymo tai pvz, kai temperatūra didelė, dalelių tarpusavio sąveika didėja, jos viena kitą stumia ir medžiaga plečiasi, o kai temperatūra maža, tai ir sąveika mažėja (tik dėl ledo nelabai gal aišku, kodėl vanduo plečias temperatūrai mažėjant?). Tai klausimas, kas verčia daleles tarpusavy sąveikaut stipriau ar silpniau? Magnetiniai, elektriniai laukai (spėju taip, tik dėl to, kad atomai sudaryti iš neigiamų ir teigiamų krūvių)?

Taip. Pasamprotaut galima bet kažin ar šaltį galima apibūdinti kaip susitraukimą ar išsiplėtimą, aš manau mes tokių dalykų niekada neišsiaiškinsim... nes apie fizikos mokslą viename straipsnyje buvo taikliai pasakyta "kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių"...

Paskutinį kartą keitė Milkhater (2010-12-04 22:41:16)

Nu pamėgisniu aš savo kreivą trigrašį įkišt, bet turėk omeny kad iš manęs anei joks žinovas ar ekspertas.
"Atomai gyvena taip ilgai, jog kiekvienas jus sudarantis atomas, kol tapo dalis jūsų, tikriausiai yra perėjęs per keletą žvaigždžių ir buvęs milijonų kitų organizmų dalimi"
Šitas teiginys yra iš dalies teisingas. Deuterio ir vandenilio atomai yra tokio amžiaus kaip mūsų visata. O didžioji dalis sunkesnių cheminių elementų susiformavo supernovų sprogimo metu, bo pagimdyti naujam atomui reikia labai daug energijos ;] Tad atomai iš kurių tu padarytas, yra kokių 5 milijardų metų, ar mažiau (reiktų prirašyti didelį MAŽDAUG). Tačiau tai, iš ko padaryti tai iš ko padaryti tai iš ko.... (nežinau kiek kartų tai reiktų rašyt ;D) atomai, buvo visada. Šiaip "būti padarytam iš kažko" čia irgi netinkamas išsireiškimas. Vienžo tai kas tu esi buvo visada ;P
O tokių sąvokų kaip šilta ir šalta fizikoje nėra, man atrodo. Paprastai sakant kokios nors medžiagos temperatūra nusako tos medžiagos vidinę energiją (molekulių/atomų judėjimo kinetinė energiją dujose, molekulių vibraciją kietose medžiagose ir pan.). Tad temperatūrą gali įsivaizduoti kaip skaičių, nusakantį kiek aktyvios yra molekulės ar atomai. Tam pačiam vandenyje, didinant temperatūra vandens molekulės pradeda judėti greičiau, kol jų greičiai pasidaro tokie, jog net tarpusavio trauka nebeišlaiko jų arti viena kitos, ir gaunasi vendens garai...
Kai tu jauti šaltį lauke (dabar vat žiemą), tai ore esančios molekulės, kontaktų su tavo kūnu metu paima iš jo energiją, kitaip sakant tu šildai orą lauke ;] dėl ko tau ir būna šalta.
Dėl dalelių sąveikos, tai nelabai supratau ką turi omeny. Čia gal panašiai kaip su Žeme, jei tu vien savo jėgom strikinėsi ant žolės bandydamas pakilt į kosmosą tai nieko gero nesigaus, ania? O nesigaus dėl to kad tavo greitis per mažas. Bet kaip turbūt žinai, turėdamas pakankamai didelį greitį, gali atsiplėšti nuo žemės paviršiaus iį išrūkt į kosmosą. Tas greitis yra ~11 km/s, pakankamai apibrėžtas skaičius. Kaip ir vanduo garuot pradeda esant apibrėžtai temperatūrai, 100 laipsnių, o temperatūra kaip rašiau aukščiau yra tam tikra prasme molekulių greičio "ekvivalentas". Tad tarpusavio sąveikos jėga nekinta, tiesiog keičiasi greičiai, dėl ko ta saveikos jėga turi kitokį poveikį.
O vanduo plečiasi tik temperatūrai esant mažesnei nei 4 laipsnių pagal celcijų, iki jos vanduo traukiasi kaip ir kitos mežiagos. Nuo 4 iki 0 ji tik mažumėle plečiasi, o nuo mažiau už 0 pradeda gan smarkiai plėstis. Dėl ko taip yra aš tiksliai nežinau, bet regis to preižastis yra vandens molekulių tarpusavio "sąveika", esant didesnei temperatūrai, jos tą sąveiką sakykim iš dalies "ignoruoja", bet mažesnėse temperatūrose, kai molekulės jau nebegali greitai judėti, molekulės dėl šios sąveikos formuoja tokią struktūrą, kuri yra retesnė nei aukštesnės temperatūros vandeny.
Tai va

Paskutinį kartą keitė house_martin (2010-12-05 00:05:09)

"Vienžo tai kas tu esi buvo visada ;P" va, tai tada tas teiginys is straipsnio, mano akimis, yra teisingas, nes būtent taip jį ir supratau mane labai džiugina tokie dalykai, kurie jungia žmogų su visa visata. Nes dabar žmonės tikrai yra atitolę nuo gamtos, kosmoso ir panašiai... tiesiog, smagu girdėt, kad mes nesam žmonės visatoje, o esam visata
Dėl tų dalelių sąveikos,,, ta prasme, sąveika didėja, tai dalelės juda sparčiau, vibruoja stipriau, daužosi viena į kitą, dėl to daužymosi, jos viena kitą vis stumia ir kuo didesnė energija, tuo labiau jos viena nuo kitos nustumia, kol galiausiai visiškai atsiskiria viena nuo kitos na, tą patį turėjau omeny, ką ir tamsta, tik gal neteisingai išsakiau, nors esmę, tikiu, kad suvokiu. Tai va tada, iš esmės mano klausimas buvo, tai kodėl didėjant temperatūrai, tos dalelės įgyja didesnį greitį? kas gi vyksta, kas pasikeičia
o! girdėjau ir aš tokį pasakymą, tik ten teigė, kad net per metus mūsų organizmo dalelės visos atsinaujina ei, o tai kaip mes augam? musyse gaminasi nauji atomai? ar kaip ?

Padidėjusi temperatūra ir padidėjęs molekulių ar atomų greitis yra vienas ir tas pats. Temperatūros sąvoka buvo įvesta pirmiau nei žmonės suprato ką reiškia toji temperatūra. Tad temperatūra tėra sąvoka nusakyti dalelių greitį, didesnė temperatūra = didesnis greitis = didesnė energija. Dalelės greičiau judėti pradeda ne dėl to kad jų temperatūra padidėjo. Tai ką vadiname temperatūra padidėja dėl to kad dalelės greičiau judėti pradeda. O juda jos greičiau, nes gavo iš kažkur energijos ir su ta energija turi kažką daryti. O tai ką jos daro, vienu atveju gali būti didesnis jų judėjimo greitis. Kitu atveju kas nors kitka. Priklauso nuo to, kiek energijos tu joms suteiki.
Ir ne sąveikos padidėjimo pasekmėje juda jos sparčiau, o dėl to, kaip ir paminėjau, kad jos gavo energijos. Aš šiaip vistiek nesuprantu ką tu turi omenyje tuo žodžiu "sąveika" ;]
kad par metus visos "dalelės" organizme  atrsinaujina, tai manyčiau netiesa. nes kiek girdėjau dantų emalis tikrai neatsinaujina, kai nugrandai tai nugrandai ;] su kitais organais irgi pastebėsi manau sendamas, kad nė velnio ten niekas neatsinaujina ;] O gal ir atsinaujina - nežinau ;D

Paskutinį kartą keitė house_martin (2010-12-05 02:00:01)

o aš kažkur girdėjau kad 1 val. nakties jau laikas lovoj būt. Tik neatsimenu kur tai girdėjau... ak taip, mama ';D
Juokauju tik ;P

Paskutinį kartą keitė house_martin (2010-12-05 02:30:54)

Nu tarpusavio ryšys ir trankymasis vienas į kitą turbūt nėra tas pats. Ir jei į kažką atsitrenki tai nebūtinai atšoksi belnekokiu dideliu atstumu. Kai paleidi kamuoliuką iš, tarkim, 2 m aukščio, juk nesitiki kad anas atšoks aukščiau nei du metrus? Kad atšoktų aukščiau, turi jį sviesti į žemę - kitaip sakant suteikti didesnį greitį.
Tačiau nepagalvok, kad esant tarkim 20 laipsnių temperatūrai (turiu omeny fiksuotai), visos dalelės turi vienodą greitį, kai kurios turi pakankamą greitį kad atitrūktų nuo savo kaimynių, kai kurios gerokai mažesnį. Didžioji dauguma yra ties tuo greičiu, katras daugmaž atitiktų 20 laipsnių temperatūrą. Dėl to vanduo išgaruoja net jei temperatūra nėra 100 laipsnių.

Paskutinį kartą keitė house_martin (2010-12-05 02:31:59)

Miegas - laiko švaistymas. ;D

Dabar kaip tik esu pradėjęs skaityti Bill Bryson "Short history of nearly everything". Irgi į temą, tik čia labiau visiem suprantama kalba - pradžiai visai gerai. Dėkui, "Understanding Physics" bus kita eilėj.
Dėl miego, tai irgi, kaip sakoma: "Miega tik tinginiai. Pailsėsim, kai numirsim"