Potencialinis barjeras

čia iš įdomumo klausi? ;D

nu aš nenusimanau, bet manau kad veikia traukos jėgos, kad tas elektronas nenuskristų per toli branduolio; nes kitaip jis juk jau nepriklausytų tam branduoliui. o neatsitrenkia į jį, nes priartėjus ten tam tikrą atstumą veikia stūmos jėgos ;D ir jis lieka tabaluotis tam tikroje erdvėje ;D nu bet nežinau ;D

Šitas reiškinys yra labiau kvantinės mechanikos, o ne klasikinės mechanikos fenomenas. Kvantinėje mechanikoje yra tam tikros lygtys (kurios visiškai nėra intuityvios), iš kurių galima išvesti, kad įmanomos tik kelios padėtys (orbitos), kurias gali užimti elektronai. Bet ir tai negarantuoju, kad viskas taip paprasta: nesu geras fizikos žinovas.

Apskritai galima stebėti makroskopinius tokio pobūdžio reiškinius. Pavyzdžiui, Žemė skrieja aplink Saulę ir nors yra veikiama traukos jėgos, nenukrenta. Šitą reiškinį galime apskaičiuoti naudodami klasikinės fizikos lygtis: pasirodo, kad tas pagreitis, kurį palydovas gauna iš jį traukiančio objekto, yra lygiai toks, kokio reikia, kad jis pasuktų skriedamas savo orbita, bet ne toks stiprus, kad palydovas pasuktų per daug ir nukristų (tai apskaičiuojama fizikos pamokose per temą apie išcentrinį pagreitį vienuoliktoje arba dvyliktoje klasėje, rodos). Visgi, kaip minėjau anksčiau, klasikinis aiškinimas netinka mikroskopiniams reiškiniams (atomo modeliui).

Elektronas į atomo branduolį įkritsti turėtų ne dėl to jog (+) traukia (-). Pagal klasikinę elektrodinamiką, su pagreičiu judantis krūvininkas spinduliuoja elektromagnetines bangas (radijo ir daugelio kitų prietaisų veikimas tuom paremtas). Dėl tokio spinduliavimo elektronas turėtų prarasti energiją. Jei manyti, kad elektronas skrieja aplink branduolį taip pat kaip mėnulis aplink žemę (ar žemė aplink saulę), tai elektrono energija būtų suma kinetinės ir potencinių energijų. Potencinė energija priklauso nuo elektrono orbitos spindulio, kinetinė - nuo elektrono greičio. mažėjant elektrono energijai, jo orbitinis greitis ir orbitos spindulys taip pat mažėja.
Kažkur šitoje vietoje turėčiau įterpti kad judėjimas apskritimu -  tai yra judėjimas su pagreičiu (AncientMariner parašė apie tai).
Tad kažkuriuo metu po to kai Maksvelas paskelbė savo lygtis, kažkas paskaičiavo kokiu greičiu elektronas spinduliuoja energiją. Rezultatas gavosi toks, kad elektronas turėtų įkristi į branduolį per labai (labai labai) mažą laiką, sekundės dalis. Tačiau tai, kad atomai egzistuoja, ir "nesuyra" reiškė, kad kažkas čia negerai.
Tai tiek apie tai, kodėl buvo manoma jog elektronas turėtų įkristi į branduolį. O neįkrenta jis todėl, kad būdamas atome, elektronas elektromagnetinių bangų nespinduliuoja. Kaip tas pats AncientMariner minėjo ;] tai kad jis nespinduliuojama būdamas atome, yra parodoma kvandinėje mechanikoje. Judėdamas kur nors kitur su pagreičiu elektronas spinduliuoja, o atome  - ne ;]
Šiaip yra ir kitų aiškinimų kodėl elektronas negalėtų imti ir atsidurti atome (nežinau kiek jie lygiaverčiai). Vienas jų - Haizenbergo neapibrėžtumo principas. Atseit jei elektronas būtų atome, tu jo poziciją žinotum tokiu tikslumo, kad jo greitis būtų toks neapibrėžtas, jog elektronas paprasčiausiai iššoktų ir branduolio.
Tai va. Per daug mano pranešimu nepasitikėk ;P

Bet tu supratai, ko norėjau. Pagirtina. xD