Elektrostatikos formulės

Elektrono ir protono elementarusis krūvis

1 \ \ e = 1,6\cdot 10^{-19} \ \ C (kulonai)

Krūvio tvermės dėsnis

q_1+q_2+q_3+...+q_n=const

Kulono dėsnis (taškinių kruvių sąveikos jėga vakuume)

F_{vak.}=k\frac{q_1q_2}{r^2}
k - proporcingumo koeficientas
q_1, \ \ q_2 - krūvių absoliutinės vertės
r - atstumas tarp krūvių

Proporcingumo koeficientas k

k=\frac{1}{4\pi \varepsilon_0}=9\cdot 10^9 \ \ \frac{N\cdot m^2}{C^2}
\varepsilon_0 - elektrinė konstanta

Elektrinė konstanta

\varepsilon_0=\frac{1}{4\pi k}=8,85\cdot 10^{-12} \ \ \frac{C}{N\cdot m^2}

Taškinių krūvių sąveikos jėga aplinkoje

F_{apl}=k\frac{q_1q_2}{\varepsilon r^2}
q_1, \ \ q_2 - krūvių absoliutinės vertės
k - proporcingumo koeficientas
\varepsilon - aplinkos santykinė dielektrinė skvarba
r - atstumas tarp krūvių

Aplinkos santykinė dielektrinė skvarba

\varepsilon=\frac{F_{vak}}{F_{apl}}
F_{vak} - taškinių krūvių sąveikos jėga vakuume
F_{apl} - taškinių krūvių sąveikos jėga kurioje nors aplinkoje (terpėje)

Lauko stipris

\vec{E}=\frac{\vec{F}}{q}
\vec{F} - jėga, veikianti tam tikrame lauko taške esantį nejudantį taškinį krūvį
q - krūvio modulis
Lauko siprio matavimo vienetai:
1 \ \ \frac{N}{C}=1 \ \ \frac{V}{m}

Laukų superpozicijos principas

\vec E=\vec E_1+\vec E_2+\vec E_3+...+\vec E_n
E_1, \ \ ,E_2,..., E_n - elektrinių laukų stipriai

Taškinio krūvio lauko stipris vakuume

E=k\frac{q_0}{r^2}
k - proporcingumo koeficientas
q_0 - krūvis
r - atstumas nuo krūvio iki nagrinėjamo lauko taško

Taškinio krūvio lauko stipris aplinkoje

E_{apl}=k\frac{q}{\varepsilon r^2}
k - proporcingumo koeficientas
q - krūvis
r - aplinkos dielektrinė skvarba

Įelektrintos sferos elektrostatinio lauko stipris

E=k\frac{\sigma 4 \pi R^2}{r^2}
k - proporcingumo koeficientas
\sigma - paviršinio krūvio tankis
R - sferos spindulys
r\geq R

Paviršinio krūvio tankis

\sigma=\frac{q}{S}
q - krūvis
S - sferos paviršiaus plotas
[\sigma]=1 \ \ \frac{C}{m^2}

Įelektrintos begalinės plokštumos, esančios vakuume, elektrinio lauko stipris

E=k2\pi \sigma
arba
E=\frac{\sigma}{2\varepsilon_0}
\sigma - paviršinio krūvio tankis
k - proporcingumo koeficientas
\varepsilon_0 - elektrinė konstanta

Elektrostatinio lauko jėgų darbas perkeliant teigiamą taškinį krūvį

A=-(W_{p2}-W_{p1})=-\Delta W_p
W_{p1} - krūvio potencinė energija pradiniame trajektorijos taške
W_{p2} - krūvio potencinė energija galiniame trajektorijos taške
W_p - krūvio potencinė energija

Krūvio potencinė energija pradiname trajektorijos taške

W_{p1}=qEd_1
q - krūvis
E - vienalyčio elektroninio lauko stipris
d_1 - atstumas nuo pradinės krūvio padėties iki neigiamai įelektrintos plokštės

Krūvio potencinė energija galiniame trajektorijos taške

W_{p2}=qEd_2
q - krūvis
E - vienalyčio elektrostatinio lauko stipris
d_2 - atstumas nuo galinės taško padėties iki neigiamai įelektrintos plokštės

Krūvio potencinė energija

W_{p}=qEd
q - krūvis
E - vienalyčio elektrostatinio lauko stipris
d - atstumas tarp pradinio ir galinio taškų

Dviejų taškinių krūvių sąveikos potencinė energija

W_p=k\frac{q_0\cdot q}{\varepsilon r}
q_0, \ \ q - krūviai
\varepsilon - aplinkos dielektrinė skvarba
r - atstumas tarp krūvių

Elektrostatinio lauko potencialas

\phi=\frac{W_p}{q}
W_p - krūvio potencinė energija
q - krūvis

Įtampa (potencialų skirtumas)

U=\phi_1-\phi_2
\phi_1 - krūvio judėjimo trajektorijos pradinio taško potencialas
\phi_2 - krūvio judėjimo trajektorijos galinio taško potencialas

Kruvio perkėlimo darbas

A=q(\phi_1-\phi_2)=q\cdot U
q - krūvis
\phi_1-\phi_2 - potencialų skirtumas
U - įtampa

Įtampa

U=\frac{A}{q}
A - krūvio perkėlimo darbas
q - krūvis
Įtampos matavimo vienetas - voltas
[U]=1 \ \ V= 1 \ \ \frac{J}{C}

Nevienalyčio elektrostatinio lauko potencialas

\phi=k\frac{q_0}{\varepsilon r}
q_0 - taškinis krūvis
k - proporcingumo koeficientas
\varepsilon - aplinkos dielektrinė skvarba
r - atstumas nuo krūvio iki lauko taško, kurio potencialo ieškome

Dipolinis elektrinis momentas

p_i=q\cdot l
q - teigiamas (arba jam lygus neigiamas) molekulės krūvis
l - atstumas tarp krūvių

Dielektriko elektrostatinio lauko stipris

E=\frac{E_0}{\varepsilon}
E_0 - vienalyčio išorinio elektrinio lauko stipris
\varepsilon - aplinkos dielektrinė skvarba

Laidininko elektrinė skvarba

C=\frac{q}{\varphi}
q - laidininko krūvis
\varphi - laidininko potencialas
Elektrinės talpos vienetas - faradas
[C]=1 \ \ F=1 \ \ \frac{C}{V}

Dviejų laidininkų elektrinė talpa

C=\frac{q}{U}, \ \ q>0
q - laidininko krūvis
U - įtampa

Plokščiojo kondensatoriaus talpa

C=\frac{\varepsilon\varepsilon_0S}{d}
\varepsilon - dielektrinė skvarba
\varepsilon_0 - elektrinė konstanta
S - kondensatoriaus vienos plokštės plotas
d - atstumas tarp plokščių

Sferinio kondensatoriaus elektrinė talpa

C=\frac{4\pi \varepsilon_0\varepsilon R_1R_2}{R_2-R_1}
\varepsilon_0 - elektrinė konstanta
\varepsilon - dielektrinė skvarba
R_1, \ \ R_2 - sferų, įdėtų vienos į kitą, spinduliai

Ritininio kondensatoriaus elektrinė talpa

C=\frac{2\pi \varepsilon_0\varepsilon l}{l_n\frac{R_2}{R_1}}
\varepsilon_0 - elektrinė konstanta
\varepsilon - dielektrinė skvarba
l - ritinių aukštis
R_1, \ \ R_2 - išorinio ir vidinio ritinių spinduliai

Lygiagrečiai sujungtų kondensatorių baterijos elektrinė talpa

C=C_1+C_2+...+C_n

Nuosekliai sujungtų kondensatorių baterijos elektrinė talpa

\frac{1}{C}=\frac{1}{C_1}+\frac{1}{C_2}+...+\frac{1}{C_n}

Įkrauto kondensatoriaus potencinė energija

W_p=\frac{qU}{2}

Vienalyčio elektrinio lauko, sutelkto tūrio V erdvėje, potencinė energija

W_p=\frac{\varepsilon_0\cdot\varepsilon\cdot E^2}{2}\cdot V
\varepsilon_0 - elektrinė konstanta
\varepsilon - aplinkos dielektrinė skvarba
E - elektrinio lauko stipris
V - elektrinio lauko užimamas tūris (erdvės tarp kondensatoriaus plokščių tūris)

Elektrinio lauko energijos tankis

\omega_p=\frac{W_p}{V}
t. y.
\omega_p=\frac{\varepsilon_0\cdot\varepsilon\cdot E^2}{2}
W_p - elektrinio lauko potencinė energija
\varepsilon_0 - elektrinė konstanta
\varepsilon - aplinkos dielektrinė skvarba
E - elektrinio lauko stipris